- kemelus
- kemelùs, -ì adj. (4) 1. keblus, painus, nepatogus: Baisiai kemelùs daiktas, kai ažyra špulia, negali ištaisyt Ds. 2. Slk kuris iš karto negali žodžio ištarti.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kemelumas — kemelùmas sm. (2) → kemelus 1: Pasikinkiau baikštų arklį, tai dabar tik kemelùmas Vžns … Dictionary of the Lithuanian Language